- volūkas
- ×võlūkas sm. (1) KI608, KII108,307,336, K, BS154, NdŽ, vólukas (1) žr. volokas: Vólūkas – tai tas išromytas, ant darbo kad ramus būtų Plšk. Volūkas yra ramus arklys, jis nebepuola ant kumelių Rg. Vólūkai – darbo arkliai Plšk. Pavogtas juodas volukas TP1880,41.
Dictionary of the Lithuanian Language.
